Santrauka:
MIKYTAI
Šakų prilaužydavo ir pridengdavo slėptuvę – niekada nepataikė:)
Mikytų piliakalnis išdidžiai stovi,
Išlikęs po ledynų. Karo metu –
Kaip priedanga jisai nuo bombų...
Yra dar menančių slėptuvės kvapą,
Tamsą, medžių šakas viršum galvų.
Ach, kaip vaikiškos rogutės skriejo,
Iš praeities šaltų, lietuviškų žiemų!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-17 08:50:06
Įdomus akrostichas.
Mikytai man žinomi tik tiek, kiek pravažiuodama matydavau.
Iki mirties nepamiršiu jų, nors baigėsi viskas laimingai. Bėda tame, kad pašonėje - Sovietskas. Nuo to laiko pradėjau tikėti savo Angelu Sargu ir ne tik. Tada mintyse meldžiausi, kol praėjo pavojus.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-16 15:35:58
ypač patiko pabaiga
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-03-16 14:29:50
Iš praeities žiemų ... tai jau taip.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-16 11:06:53
Na va, buvo proga pasidomėti kurgi toks piliakalnis yra :) Pasirodo, visai netoli :)
Ach, kaip vaikiškos rogutės skriejo,
Iš praeities šaltų, lietuviškų žiemų!