Mikytų piliakalnis išdidžiai stovi,
Išlikęs po ledynų. Karo metu –
Kaip priedanga jisai nuo bombų...
Yra dar menančių slėptuvės kvapą,
Tamsą, medžių šakas viršum galvų.
Ach, kaip vaikiškos rogutės skriejo,
Iš praeities šaltų, lietuviškų žiemų!