Per nežinomą Nevėžio slėnį almėjo upė
lyg angis ant smėlio melsvai blizgėdama,
o ant palinkusio karklo ūkė pelėdos sutūpę
lyg verktų našlės kareivių gedėdamos.
Išsilieję plačiai lietaus debesys plaukė
virš Šatrijos kalno žemaitiškai iš lėto,
ir liūtis visą naktį lyg iš kibiro pliaupė,
bet kylant Saulei sulaukė ryto saulėto.
Tada supratusi, kad yra ligos nugalėta,
ji vyšnių kauliukais užsitaisė pistoletą –
žinau, po šūvio ilgai ir laimingai gyvens,
iki kol jos vaikai su anūkais pasens.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-16 17:04:34
Viskas čia teisinga, jei tik laimingai pasens ir gyvens. Jei ir neteisingai, tai nesvarbu, esmė yra, kad laimingai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-16 15:39:41
indausiška ironija ir išmintis...gražu
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-03-16 14:40:07
Nežinau, ar teisingai (kryptingai) šioje daugprasmybėje nušvito, o vis dėlto kažkiek. Va tiek:
Teisingai. Spalvinga kaita. Nuo melsvo šalto, per juodą kibiro triūbą į saulėtą rytą.
Teisingai viskas surikiuota – tokia yra gamtos virsmo linija: rytas (sąlyginai pavasaris) eina iš gilios tamsos. Nuosaikūs, santūrūs vagos apkaustai vienąkart pratrūksta. Iššauna žiedai.
Teisingai – ir kokiai, kam. Gamtai. Ir žmogei (būtybei). Nepasiduoti. Nevėžis – ne vėžys, liga čia kita, ją reikia sirpinti, išlaukti, kol gyvybinė jėga prasimuša.
Ir Lietuvai: tėkmė kyla iš vakarų, stiprėja lėtai aukštyn į rytus, sostapilin, širdin.
Ironijos šįkart nejaučiu, tėra tokios ir ne kitokios išraiškos priemonės (ne dejonių ir žiedų plevenimų rūšies).
Galima būtų eilutę su Saule ir rytu saulėtu pakoreguoti, bet iš esmės juk ir tai teisinga.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-03-16 14:32:45
Privertė šyptelėti. Gražu.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-15 21:56:54
ironiška, bet vaizdinga,man patiko.