Ar ilgam užteks? Ar užteks?
Tavo duonos, akių ir lūpų...
Vis prašai daugiau nebesekt –
Likt žuvėdra balta... Ko trūko?
Gal tik jūros purslų ir vėjo,
Ir svajonių žydrų virš rūko.
Tilto poliai geria ir gėrė
Sūrią raudą bangų, o mudu....
Taip ieškojom, deja, neradom
Švyturių, kurie parvestų...
Ant turėklų lentų po raidę
Rašėm – mano, tavim aš seksiu...
Banalu? – Tada atrodė
Viskas tikra. Daugiau nei tikra...
Aš žuvėdra. Ir laisvės noriu –
Skristi jūron audros sutikti.
-----
Man palik truputį duonos
Ir akis šiltas, ir lūpas...
Horizonte – saulės raudonis,
Bet tave regiu atsisukus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-15 20:16:40
Pavydžiu žuvėdrai baltai, nes man toks gyvenimo būdas buvo ir yra tolimas, nors ir labai audrą mėgstu. Nenuostabu, kad būdama aprūpinta, panoro laisvės.
Kūrinys vaizdingas, įdomus.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-15 13:07:15
labai gražu
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2017-03-15 07:54:01
Aš – žuvėdra. Ir laisvės noriu –
Skristi jūron audros sutikti. Toks iki skausmo pažįstamas audronašos polėkis...
Vartotojas (-a): Pelyna
Sukurta: 2017-03-15 00:59:12
Jaudinanti, ilgesinga, graži lyrika.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-15 00:19:23
Gražu. Ir tas kapotas ritmas tinka čia...