Ar ilgam užteks? Ar užteks?
Tavo duonos, akių ir lūpų...
Vis prašai daugiau nebesekt –
Likt žuvėdra balta... Ko trūko?
 
Gal tik jūros purslų ir vėjo,
Ir svajonių žydrų virš rūko.
Tilto poliai geria ir gėrė
Sūrią raudą bangų, o mudu....
 
Taip ieškojom, deja, neradom
Švyturių, kurie parvestų...
Ant turėklų lentų po raidę
Rašėm – mano, tavim aš seksiu...
 
Banalu? – Tada atrodė
Viskas tikra. Daugiau nei tikra...
Aš žuvėdra. Ir laisvės noriu –
Skristi jūron audros sutikti.
-----
Man palik truputį duonos
Ir akis šiltas, ir lūpas...
Horizonte – saulės raudonis,
Bet tave regiu atsisukus...