~~
Taklia staklas pakavojus
Išaude liną abrūsų.
Jo raštas tykiai ažgroja:
„Letuva, Tevyne mūsų“.
Niuniavą šepos kumpely
Praaitį, viltį malonių,
Žinoją – drūčiau negali,
Sudegt pa žvaigždžių raudoniu.
Svietas nerimsta, keičias.
Uola suaižejus skilą
Ir giesmes sūkurią graičiais
Pakilą virš vėliavų šilą.
Takios,kur laisvina dvasių,
Katrų saniausia nesklausem,
Bet atminty neprigęsy,
A un abrūsą brungiausia.
Ba žodžiai širdy slapsiyti,
Kai ėjam patumsiais niūrias,
Rodą gyvenimą kryptį,
Kaip maldų rytais, vakarais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2017-03-15 15:23:56
Gražus tarmės valdymas.
Mėginkit nuo istoriškumo pereiti prie kasdienybės metaforų...