~~
Taklia staklas pakavojus
Išaude liną abrūsų.
Jo raštas tykiai ažgroja:
„Letuva, Tevyne mūsų“.

Niuniavą šepos kumpely
Praaitį, viltį malonių,
Žinoją –  drūčiau negali,
Sudegt pa žvaigždžių raudoniu.

Svietas nerimsta, keičias.
Uola suaižejus skilą
Ir giesmes sūkurią graičiais
Pakilą virš vėliavų šilą.

Takios,kur laisvina dvasių,
Katrų saniausia nesklausem,
Bet atminty neprigęsy,
A un abrūsą brungiausia.

Ba žodžiai širdy slapsiyti,
Kai ėjam patumsiais niūrias,
Rodą gyvenimą kryptį,
Kaip maldų rytais, vakarais.