Ar grįžt galėtum iš tenai,
į kur išėję niekas nesugrįžta?
Bet vis dėlto prišaukt bandai
jeigu ne angelą – tai dieną vakarykštę.
O buvo laikas – tiek stabų didžių,
meldeisi jiems – ir tavo dienos krykštė,
jų aidą ir dabar girdžiu,
menu jų šviesą – vaiskią vaivos rykštę.
It indas sklidinas būties
šviesa savy netilpo,
kol valandą rūsčios pjūties
negriuvo saulėn tiltai.
Ir kaip dabar dienon pareit?
Ir kaip darkart pamilti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-14 10:00:55
Ir ne tik dar kartą pamilti, bet ir neapsirikti t.y. nepalaikyti trumpalaikės aistros, išskaičiavimo, gailesčio arba paprasčiausio draugiškumo meile.
Nors ir aišku, kad poezija kuriama ne nagrinėjimui, o tam, kad įkvėptų be priežasties, sujaudintų. Tačiau kaip kartais smagu paaiškinti pagal savo 'kurpalį". Tada jaučiuosi tokia ūgtelėjusia. Juk lengviausia kitiems išaiškinti gyvenimo tiesas, nes nieko nekainuoja, nors pati panašioje situacijoje, supratimo neturėčiau, kaip elgtis pačiai. Atsiprašau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-13 23:12:41
Rebusas... :(
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-13 22:38:57
Nuolat kankinantys klausimai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-03-13 20:55:43
Mėgstu jūsų eiles, nes jose ir jausmas, ir prasmė. Dėkui.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-13 20:49:04
sunkūs klausimai be atsakymų...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-13 19:44:59
ilgesingas šaukimas...gražios eilės