Kai nebelieka nieko – tik sapnai
Išpranašauja man nelengvą būtį,
Sušvinta tamsoje nakties langai
Ir stebuklinga
kiekviena minutė.
Išdidžios skyla pervertos strėle
Sekundės, laikas buvęs saujoj,
Ir išsibarsto ant laukų plikų
Jis išlikimo
optine apgaule...
Sauluže, iš sapnų nakties šaukiu –
Nušvisk, atsiųski spindulį bent vieną,
Pakilk virš nerimo stogų pilkų
Atnešdama
dar vieną laimės dieną.
Bet tik sidabro blyškana delčia
Dėlioja potėpius, užtepus viltį,
Pavasaris vis tiek tekės upe
Išbūręs lemtį –
man tave pamilti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-14 09:38:58
Viltingi, be galo skaudžiai švytintys žodžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-14 09:20:57
Jaudinančios eilės iki ašarų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-13 23:13:46
Skaitosi, beje, ir tos atskiros eilutės :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-13 22:41:35
Gražiai liejasi mintys ir tokia švelni pabaiga...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-13 20:53:49
,,pavasaris vistiek tekės upe...,, gražu...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-03-13 20:52:36
Gražia lemtimi baigiasi sapnas... Gražiai atsiverianti, puiki lyrika.