išėjau iš nakties
šviesoje išsimaudyt,
susilieti su mėliu beribio dangaus,
ir kaip vaikas skubu vėl rasų paragauti –
jos apvalios kaip perlai
tik suspėki, pagauk...
paprašysiu aušros
sidabrinio puodelio,
lig kraštų jį pripildysiu ryto lietaus,
duosiu tyro vandens gyvasties atsigerti
jaukiai bundančioms bitėms –
gal suneš man medaus...
išpaišysiu dienos
auksu padengtą kelią
spalvomis be vardų, jas pati atradau,
ir išeisiu naktin sau būties nutapyti
pasišvietus viltim –
jau randų nebemaus...
------------
pamažu vakaruos
saulę mėnuo bučiuos,
sups lig ryto dangaus pataluos,
kur nušviestas blausios vakarinės žaros
praeities tik šešėlis boluos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-03-16 14:24:49
Nagi, gražumėlis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-12 23:50:19
Skambiai žavu :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-12 22:54:02
Vaizdingos, labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-12 19:43:44
labai gražiai, jautriai ir įtaigiai
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-12 13:37:26
Šviesūs, skambūs ir įtaigūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-03-12 11:46:04
Viltingas.