Ėš vėsūm suoduos bodinku
jaunimielis sosėrinka -
pasėšuoktė, pasiedietė,
vėins i kėta paveizietė.
 
Bet nagāl juk būtė taikē –                              
kažėn kou „ožkliova“ vaikē.
Ė kol toncē prasėdiejė,
mērgas vėsus apšnekiejė.
 
Vaikē tėi namuok šuokdintė:
Petris bėjė apkabintė,
Juonis kāp naišmėiguojės
vėsa laika lėp ont kuojės.
 
Jozės nagāl ni prišauktė... 
Šėn, mergėkės, nier kuo lauktė!
Ka nažūtom jaunas dėinas,
mērgas šuoktė gal ė vėinas!
 
Mērgas ont bernu sopīka,
bet nažėna daug dalīku –
vaikē patis klumpės skuobė
ė pončeku skīlės luopė...
 
Atsėskīros tēp pu vėina
jaunus žmuonis kuokė dėina
ė dėivalis gal nubaustė.
Mērgas, vaikē, gana snaustė!
 
Molkius pondėivs ėr kuoruo –
kame rāsi, kap puoruo:  
dvėm suējos niek kuo siaustė –
apkabinkėt, prisėglauskėt...
 
Ridzavuotėis je pradiesėt,
ni pakajaus natoriesėt!
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Vo –  steboklos – mērgas, vaikē
truopnē grētā sosėtaikė.
 
Vėinė kėtus – pu paronkē,
prasėdiejė toncē tronkė.
No ė gerā – tēp tor būtė,
ka pasėbėng rogiapjūtė.
 
Jaunė bāras, jaunė taikuos –  
tuoki anėi pruovėj laika.
Vo kėtēp – napastebiesi,
kap jau ožpečkie siediesi...
 

Aušrinė Zulumskytė