Norėtųsi palikti po savęs
Gerą žiupsnelį meilės...
Prisiminimų eilės ves ir ves
Ten, kur ieškota buvo tikros laimės.
Norėtųsi savų vaikų širdys
Kampelį rasti, skirtą tau, tik tau...
Dangau, manau, kad tu girdi,
Jog gėrį išdalint trokštu ne sau.
.......................................................
Norėtųsi palikti po savęs
Tą, taip vadinamą, gyvybės pėdsaką...
Po šimtmečių, kada nebus seniai manęs,
Kažkas sklaidys lapus... ar ras sau skirtą atsaką?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-03-08 23:04:20
Visi mes paliksim pėdsaką, tik skirtingą...ir skirtingiems
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-03-08 15:13:22
Verute, taip vadinamą (rusų k. įtaka > tak nazyvajemyj) reikia keisti > paprastai keičiama į vadinamąjį (norėtųsi palikti vadinamąjį pėdsaką), bet galima paieškoti ir literatūriškesnių variantų.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-03-08 14:26:10
gražūs norai, lai jie išsipildo
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-08 12:18:44
taip tai tiesa, taip nesinori išnykti užmaršty,gražu.