Norėtųsi palikti po savęs
Gerą žiupsnelį meilės...
Prisiminimų eilės ves ir ves
Ten, kur ieškota buvo tikros laimės.
Norėtųsi savų vaikų širdys
Kampelį rasti, skirtą tau, tik tau...
Dangau, manau, kad tu girdi,
Jog gėrį išdalint trokštu ne sau.
.......................................................
Norėtųsi palikti po savęs
Tą, taip vadinamą, gyvybės pėdsaką...
Po šimtmečių, kada nebus seniai manęs,
Kažkas sklaidys lapus... ar ras sau skirtą atsaką?