Saulutė  gausiai žėrė  sidabrą
Ir upės vandenys tviskėjo džiaugsmu,
O  išsipusčiusios  bangos šnarėjo,
Kas gi jas aprengė  šiuo drabužiu.
 
Ir šitą nuostabų gamtos spektaklį
Papuošė gulbės sava kalba,
Sparnus iškėlę žaidė su saule
Ir  sidabrine upės tėkme.
 
Aš atsisėdus upės pakrantėj
Džiaugiaus, ilsėjaus kartu su ja,
Ir  ši akimirka taip pakerėjo,
Saldų jos skonį jaučiau gerklėje.