Nepyk, jei kartais iš savęs juokiuos,
Nors, tai, kas buvo, aš jau pamečiau.
Nėr šalčio stingdančio ir šilumos jaukios –
Yra tik praeitis – sena, ligota pamotė.
Neklauski niekada manęs, neklausk, prašau,
Kodėl aš nekenčiu jos, bet neatstumiu.
Kodėl, nors metuose bei datose maišaus,
Bet basomis einu. pats tapęs batsiuviu,
Tuo nelygiu, duobėtu, dulkinu keliu,
Kad darsyk jausčiau padais kietus akmenis.
Ir kam globoju ją, jeigu tave turiu,
Bandau atmint žodžius, kuriuos ji atėmė...
.................................................................................
Nepyk, prašau,
Ir niekada neklausk,
Kam kartais iš savęs juokiuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-08 21:56:55
Kas gali pykti ant dainiaus?
Labai gražus jausmų ir minčių lydinys.
Jeigu globojate ją - reiškia Jums taip reikia.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-03-08 17:46:46
Jautrus kalbėjimas. Tikrai pykti negalima
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-08 14:16:02
praeities neištrinsi,puikios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-08 12:55:46
puikios eilės
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-08 09:50:47
Vis ta praeitis...
Kodėl aš nekenčiu jos, bet neatstumiu /.../ Ir kam globoju ją, jeigu tave turiu
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-03-08 09:09:44
Saviironija visada gerai, kai pats pasišaipai iš savęs - kitiems nesuteiki progos ir pykčiui
nelieka vietos.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2017-03-08 08:49:27
Ak, Lietau Lietau...
koks nuostabus vyriškas jausmingumas :)
Naktinis dainius Jūs :)