vieniši vakarai
kaip klastingi vorai
mano ilgesio tinklą vynioja
neliesti patalai
kaip pusnynai balti
nesušildyta meile alsuoja
aš lyg elgeta ta –
sutrypta, pasmerkta
dailiai tobulo tavo pasaulio,
tylomis, nejučiom,
lyg ne savo valia
tavo laimės likučio maldauju.
išdidume, tylėk,
beprasmybės nerėk!
juk tik vieno iš jo reikalauju –
tik sugrįžk, pažadėk,
kad sulauksiu tavęs,
prisikelsiu tarytum iš naujo.
tu ateisi, žinau...
dvi dienas, tris naktis
mes tylom dvi vienatves myluosim –
gal į vieną sulips,
gal nebus atskirai...
už tą laimę aš daug atiduočiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-08 10:08:23
Šviesūs ir viltingi žodžiai, altruistiškos ir nesavanaudiškos mintys.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-03-08 07:47:55
tikiuosi, čia tik kūrėjo fantazija:) Patiko, mielas paskaitymas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-08 00:06:04
Man labai... Daugiau neturiu ką pasakyti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-07 13:09:25
labai gražios eilės