Tavo mylinčios serginčios rankos
man pražūti neleis ir padės
išsklaidyti apniukusį dangų
nuo pavargusios mano širdies –
joms palietus akis, vėl regėsiu
Tavo mylintį veidą – ir vėl
aš sugersiu Jo gydančią šviesą,
ir neklausi manęs Tu, kodėl
paklydau, nuo Tavęs atitolau –
Tu juk Viešpatie viską žinai…
Man atleisk – per mažai Tau dėkojau
ir mylėjau Tave per mažai,
bet tikiu – Tavo mylinčios rankos
man per sutemas taką nuties
ir atvers skaisčiai švytintį dangų,
kai priglusiu prie Tavo širdies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-08 12:29:29
norime, kad taip būtų,jautru.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-07 19:41:39
ramybę teikiančios eilės, pasiimu...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-07 19:28:19
Eilės, einančios iš širdies, kalba pačios už save. Nėra nei ką pridėti, nei ką atimti. Tenušvinta Šviesa!
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-07 17:55:33
Nieko daugiau pridėti negaliu, negu kiti vertinusieji - įtaigu, jautru...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-07 13:13:25
Trapios, dvasingos, gyvos
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-03-07 10:47:38
Man geriau skamba su tradiciniu kirčiu paklýdau >
paklydau, nuo Tavęs atitolau > nuo Tavęs atitolau, paklydau
Suprantu, ką sujaukiu, tad pastaba – formali.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-03-07 10:46:20
Labai švelniai, įtikinamai. Nuoširdumas persmelkia ir paliečia.Tikrai rašyta širdimi. Priglausiu