Jau prinoko mano metai,
Sproginėja saulėj varpos.
Širdyje jau gaudžia varpas:
Ruoškis, seni, metas, metas...
Kai trumpam jisai nutyla,
Širdis šlagerį užtraukia...
Bet vis tiek matau, kaip kyla
Juodi dūmai virš palaukės.
Kada liepsnos pasirodys
Ir supleškins metų stirtą?
Dieną, valandą paskirtą,
Širdin sminga kartūs žodžiai.
Jau prinoko mano metai,
Kūlės laikas jau artėja.
Palūkėk, lemtie, ne metas:
Ne visus laukus užsėjau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-17 17:58:36
kad taip kalbėti - ir lengvai ir turiningai... brandumas (ne tik eiliuotam kalbėjimui) būtinas.
:-)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-11-12 21:56:32
Dėkoju visiems už atsiliepimus į šį kuklų eiliavmą ir linkiu Jums sveikatos, visokeriopos sėkmės gyvenime ir kūryboje. Lauksiu naujų Žemaitukės "antrininkų", Blyksnės įdainavimų. O mielos Irnos pastebėtos "parklupdytos" ritmikos, nors ir kaip stengiausi, negalėjau aptikti. Visų strofų visose eilutėse vienodas žingsnelių skaičius...Taigi, mieloji kolege, Jūsų bičiuliškos ( tuo net neabejoju), pastabėlės nesupratau. Gaila, žinoma, bet ką padarysi...:-)))
Vartotojas (-a): Lawera
Sukurta: 2006-11-12 20:51:48
neieškosiu priekabių, nes prasmė ir žodžiai prasmingesnis už viską. Sėkmės ir toliau pergyvenantant metus, o lemtis lauks.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-11-12 20:16:36
lengvas savo tiesumu ir autoironija, bet ritmika parklupdyta, nes neišlaiko pradinio ritminio žingsnelio... Tikiuosi suprantate, apie ką kalbu?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-12 19:51:52
...galėtų būti daina...taip ir girdžiu melodijos garsus... rašykit tokias gražias dainas...bet tų metų nenokinkit taip greit...dar bus daug pavasarių...