diena prasideda eilinė
greit metų upės nešama...
sugirgžda sunkūs laiko durų vyriai
nepasibeldus, tarsi artima
bambėdama ir amžinai paniurus
pro plyšį sieloj lenda rutina
be skrupulų ji čiupinėja
kibiais abejingumo pirštais
kasdienos kertes
ir uostinėja sienas
tarsi šuo pažymi
nuoboda dvelkiančias vietas
apsukus ratą apsidairo. tyliai
prisėlina krebždėdama kampais
ji šliejas prie manęs
supančioja man kojas
mane ji lipniai myli –
lengvai nebepaleis...
pro langą ką tik išlydėjau viltį...
ant sofos su chalatu,
suveltais plaukais
prisėda rutina.
ji šlepetes man tiesia
meilingai murkdama –
„kaip gera su savais...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-03 23:05:03
Puikiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-02 19:28:25
puikiai nutapyta rutina...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2017-03-02 12:00:30
Labai toks teisingas rutinos paveikslas... Laukčiau tęsinio, kaip ji su visom šlepetėm nešdinasi lauk :)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-02 11:32:01
gerai parašyta, tokia ji būna.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-02 00:12:31
Prieš tai buvo svajonė, dabar rutina. Taikliai mokat "pagauti" nematomus reiškinius, pojūčius...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-02 00:11:24
Ale, mintys mūsų sutapo :))) Pradžia beveik identiška.Nebūtume po tuo pačiu ženklu gimę :)