Nemeluok, netiesa –
Ilgesys –
Baltas šerkšnas ant medžių,
Jisai krenta,
Kai mes neatsargiai priliečiam šakas.
O po to keistas jausmas –
Tarytumei sau vėl atleidžiam
Vis kartodami:
„Ak, juk sugrįš dar žiema, na, ir kas...“
Taip, sugrįš.
Visada ji sugrįžta,
Nors galbūt nelaukiam –
Dar sapnuojam pavasarį,
Žiedlapiais sninga laukuos...
Debesų karavelės lyg prarastas laikas išplaukia,
Kaip tie žodžiai išplaukia:
„Ilgėsiuos, ilgėjaus, ilgiuos...“
Nesakyk, patylėk –
Laikinumas vėl šerkšno rakina
Ledo raktais duris...
Užu slenksčio –
Tiktai praeitis...
........................................................................................................
Dovanosiu tau snaigę šią naktį.
Galbūt paskutinę.
Nes vasaris pasibaigė.
Tirpsta delne ji.
Jauti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-01 23:29:24
Vaizdingos, lyriškos, nuostabios eilės.
Na, ir kas, kad snaigių neliks, tačiau laukia Jūsų kur kas gražesnė žiedlapių pūga.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-03-01 17:47:20
Viskas šioj žemėje laikina ir trapu, o Jūsų eilėse - jausmo per kraštus...
Tiek nedaug reikėjo
Ir pajutot šaltį.
Na, nepriartėjot -
Nereikės nutolti.
Seniai bekarksėjau, su pavasariu!
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-01 00:19:13
Taip ir norisi atsakyti - jaučiu ...
Tavo eilės lyg tas vaikiškas kaleidoskopas- pasuki ir sukrenta mozaika, pasuki - ir vėl pasikeičia...
Ir jas - kiek kartų skaitai, tiek kitokios mintys kyla, pasipildo, susidėlioja... Žaviuosi :)
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-01 00:11:41
debesų karavelė nunešė...kur, nesvarbu...svarbu, kad neša...