kokia bebūtum tu manoj širdy –
pavasaris saulėtas ar žvarbus ruduo –
žinau, –
man duosi atsigerti lig sotumo
savo gyvybės,
nes esi vanduo...
plaukų saulėtos bangos,
lūpos putino skaistumo,
valiūkės akys,
epušės liemuo
ir siela, kupina švelnaus jautrumo,
gamtos tu vaikas
ir šviesos sesuo...
tava širdis gili kaip jūra,
skaidri mintis
lyg pilnaties mėnuo...
dėkinga aš dosniam likimui,
artumas tavo man gaivus vanduo...
... tavo gerumo tėkmėje jausmu sušyla
net šaltas lyg mirtis akmuo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-25 11:32:35
Pasakiškas paveikslas, labai gražios eilės ir šilta dedikacija draugei. Kad galėčiau paskaityti dar kartą ir dar..., nešuosi į savo skrynelę. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-24 15:04:12
puikiai atskleista paveikslo esmė
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-24 14:16:47
Kokia vaizdinga ir nuoširdi dedikacija.