Ak, kaip sunku rašyti apie mirtį –
Kasvakar saulė miršta vakaruos,
Neatsimins jos net vanduo, žėruos
Tiktai akimirką. Tu stengsiesi įminti,
Kodėl vos temstant mūsų paukščiai bijo,
Šešėliai švendrių aštrūs ir juodi
Nupjauna tvirtą stiebą nekaltos lelijos,
Nors ji įaugus ežero širdy?..
Gal išsigąsi, kaip dažnai nutinka,
Kad kitas rytas niekad neprabus
Ir prirašytus deginsi lapus,
Nes tai – kas buvo – jau nereikalinga.
Ne, netiesa! – išsprūs lyg vėjo gūsis.
......................................................................................
Pats pulsi degti – mirė praeitis! –
Sau šviesi, kad matytum iš arti
Vis dar nenugyventą pusę...
2017 vasario 22 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-02-26 12:17:09
Labai gražiai užbaigtos tos puikios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-23 21:02:47
labai graži lyrika...o pabaiga ypač mane palietė
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-23 15:44:12
Gyvenimas yra toks, koks yra ir reikia stengtis iš jo išspausti kuo daugiau gėrio.
Praeitis nemiršta, kaip ir visa kita. Ji tik nutolsta. Ateitis virsta praeitimi. Galiausiai visi be išimties priartėsime prie Amžinybės vartų. Apie jos egzistavimą absoliučiai neįmanoma pasakyti nei taip, nei ne, nes niekam nepavyko moksliškai paneigti.
Eilės yra vaizdingos su gražiomis metaforomis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-23 11:12:00
Painus tas gyvenimas..Ir mintys jame painios... Mirti ar šviesti....?
- - -
Šešėliai švendrių aštrūs ir juodi
Nupjauna tvirtą stiebą nekaltos lelijos,