Mano vaike, pasaulis tau atviras,
Kaip tave aš iš glėbio paleidau.
Kad paviržį įdėčiau, iškrausčiau visas kamaras.
Dėl šviesios atminties
Tau nerodžiau nuliūdusio veido,
Nes kas eina pirmyn,
Nebeturi atgal atsigręžt.
Kelias... Jis bus visoks —
Ir tiesus, ir duobėtas, ir vingiais.
Dėl takelių nemesk —
Tie be kūlgringų dingsta raistuos.
Abejok, bet netruk,
Nes pagundos naktim neužminga,
Rinkis velnią gerai, jei sumosi į pragarą jot.
Žodis be užrašų,
Lai kiekvienas akmens būna vertas —
Pliurpalų gaudesy
Te draugai ir te priešai žinos.
Žiburėlis lange
Ir plačiai atverti kiemo vartai,
Karoliukai šilti
Seno rožinio, tai nuo maldos.
Žemė yra apvali. Tu sugrįši.
Toks mano tikėjimas.
Kas aš?
Pilnas dubuo, marškiniai išskalbti ant pečių.
Jau išdžiūvo seniai ten užkritusių ašarų dėmės.
Vienas kelias namo.
Rask jį, vaike, tarp plentų plačių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-22 21:54:13
Minorine gaida nuskambėjo eilės. Tai labai skaudi tema.
Šiandien, stovint eilėje, teko bendrauti su nepažįstamąja, kuri išdirbusi 6 metus Anglijoje, turėjo grįžti dėl motinos, nes ji vienturtė dukra ir nėra kas motiną - invalidę prižiūrėtų. Sakė, kad prisiminusi Angliją - ašaros byra. Ten ji tarp svetimų žmonių jautėsi kur kas savesnė negu čia tarp tautiečių, nekalbant apie pragyvenimą.
Taip, labai norim matyti laimingus, tačiau nemažiau norim dažniau juos matyti.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-22 16:26:27
skaudu, kai supranti, kad tai ,ko gero,tik šauksmas tyruose...palietė. ir aš iš tų, kurie laukia savų...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-02-22 14:19:36
,,Lai kiekvienas akmens būna vertas —
Pliurpalų gaudesy"..... ir kūlgrinda tampa gyvenimo keliais keliaujant... ypač tas paslėptas liūdesys— išlydint...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-02-22 09:09:01
Brangiausias paviržis vaikui - nerodomas liūdnas veidas – juk norim, kad vaikas būtų laimingas. Šviesūs atminimai greičiau pakvies vaikus sugrįžti.