Neprikelki lemties –
Tegul miega be sapno.
Ir tyliai
Prisiglausk prie peties,
Ir apgaubki plaukais lyg naktim.
Tebūnie paskutinė –
Mes jau išsiskirsim,
Nors mylim,
Bet pabūkim, mieloji, šį kartą kaip niekad arti.
Ir įbriskim į nebūtį tartum į upę,
Kur plauko
Vilčių žuvys –
Pranyksta baltam ateities debesy.
Nugalėjome Dangų abu,
Žemės įveikėm trauką,
Bet prieš lemtį bejėgiai atrodėm...
Pabūk, kol esi.
Rytas auš –
Ir tegul...
Mes juk viską suprantam ir tikim,
Kad nėra amžinybės,
Akmuo net pavirs į smiltis.
Šitą naktį išlikim savim...
Bent jau tuo, kas dar liko...
......................................................................................................
O po to jau išeisim lyg būtume buvę kiti...
2016 vasario 21 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-22 20:08:32
puikios eilės, gražus išsisakymas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-22 18:45:27
Eilės puikios, jausmingos, pasiekiančios širdį.
Jeigu vilčių žuvys dar plaukioja, reiškia dar ne pabaiga ir ne paskutinė naktis.
Dar bus, kaip V. Šiškausko dainuojamoje dainoje "Laikui"
Bus dar vasarų, bus dar žiemų, bet trumpės ir trumpės tos sekundės.
Šauks keliai dar mane iš namų, dar tikėjimas gundys ir gundys.
:)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-22 12:46:43
Sunkus susitaikymas su Lemtim (beja, gal net eilėse rašyčiau iš didžiosios. Kaip Dangus ir Žemė... Tada bejėgiškumas dar stipresnis atrodytų... )
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-22 00:38:51
tobulas išsiskyrimas, tik...ar tokių būna ? gera bent , kad jis yra tokiose eilėse...