Neprikelki lemties –
Tegul miega be sapno.
Ir tyliai
Prisiglausk prie peties,
Ir apgaubki plaukais lyg naktim.
Tebūnie paskutinė –
Mes jau išsiskirsim,
Nors mylim,
Bet pabūkim, mieloji, šį kartą kaip niekad arti.
 
Ir įbriskim į nebūtį tartum į upę,
Kur plauko
Vilčių žuvys –
Pranyksta baltam ateities debesy.
Nugalėjome Dangų abu,
Žemės įveikėm trauką,
Bet prieš lemtį bejėgiai atrodėm...
Pabūk,  kol esi.
 
Rytas auš –
Ir tegul...
Mes juk viską suprantam ir tikim,
Kad nėra amžinybės,
Akmuo net pavirs į smiltis.
Šitą naktį išlikim savim...
Bent jau tuo, kas dar liko...
......................................................................................................
 
O po to jau išeisim lyg būtume buvę kiti...
 
           2016 vasario 21 d.