aš meluoju net sau
kad neskauda
ištrins laikas... neperštės...
sugis...
sukietės vėlei žemė po kojom
į krantus savo upės sugrįš
laikas bėgs
ne dienom jį matuoju
metų juostom keliaus ilgesys
degins plienu
skalaus skausmo jūrom
atmintim neištrinta bandys
aš meluoju net sau
kad nenoriu
negaliu būt šalia nors darsyk
protas kirčiais man sielą kapoja –
į save be dvejonių sugrįžk
nemeluosiu.
tavimi tik alsuoju
kaip grįžęs laisvėn kalinys
... nors dar jaučiu,
kaip vaiduokliškai lūpom klajoja
tavo sidabrinis Judo bučinys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-02-20 17:50:21
Pritariu Vasarai 7, puikiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-20 00:56:17
Jo... Žinau, kas tai yra :(
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-19 16:11:09
Ilgainiui meluodami imam tuo tikėti... Įsikalbam.
Jautrios eilės
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-02-19 14:47:02
Jautru ir skaudu, bet šilta.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-19 12:43:54
puikios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-19 10:28:31
Viskas praeina. Praeis ir Jūsų lyrinei herojai (iam).
Žmonės palaidoja vaikus ir tai laikui bėgant kai skausmas pereina į kitą formą ir ramiai juos prisimena. Jaučia tarsi jie būtų šalia. Žmogaus galia neišmatuojama.