išdeginti plienu jausmai
jie šaukias keršto –
šalto ir saldaus,
su prieskoniu aštriu karčios baigties,
ir mano spengianti vienatvė
jam nepritaikys senaties.
taip,viskas bus, žinau...
kada atvės vulkanas,
lava užpylęs gėlą ant širdies –
užgis žaizda
palikus gilią žymę,
ji neišnyks,
kietai tik surandės
ir kas minutę vėl...
ir vėl bukai skaudės,
kol byrantis
tarp pirštų laikas pažadės –
iš pelenų lyg feniksas pakilsiu,
naujam gyvenimui ištiesusi sparnus
ir neviltį kaip skudurus nuvilkus
sudeginsiu aistrų liepsnoj –
tegul pražus!
į šventės rūbą savo sielą vilksiu,
apsiausiu tikro džiaugsmo batukus,
ir apkabinus viltį kantriai lauksiu,
pakvietus naują meilę į svečius!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-02-19 14:49:59
Pritarčiau Kaip lietus nuomonei.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-18 20:04:46
O aš su Jumis nei su vienu, nei su kita nesutinku. Kerštas nėra išeitis iš susidariusios padėties. Jis tik įklampina į tokį mėšlą, kuriame absurdiška kapanotis. Tačiau nemažiau absurdiška ir tikėtis, kad kažkas gailėsis savo poelgio dėl pasitraukimo. Tai ružavo drambliuko svajonė. Vienintelė išeitis "pabūti laimingu (a) be praeities" t. y. nukirpti "bambagyslę" su praeitimi ir tik esant dideliai būtinybei te prisiminti.
Na, o autorei, kaip pavyks sudeginti neviltį - iliuziją labai sunku atspėti, nes taip beatodairiškai puolant į liepsną. kaip drugeliui, gali prireikti visą eilę nevilčių - iliuzijų sukloti ant laužo, kol žmogus lieka bejausmis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-18 08:56:15
Stipru. Galiu tik paantrinti kaip lietus komentarui.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-18 00:30:29
Tiesa sakant, aš kažkada maniau, kad tokiu atveju kerštas yra saldus. Nieko panašaus - jis tada pasmaugia... :((( Pasmaugtų. Geriausiais kerštas yra, kaip ir sako autorė, pabūti laimingu (a) be praeities. Tegul gailisi tie, kurie mato tave nesugniuždytą.