Išskaitysiu

Išskaitysiu iš rašto beraidžio
Savo būtį, kai laikas ištiško
Ant baltai pasipuošusių medžių
To snieguoto apkvaitusio miško.

Viltys, nerimas, ilgesio šukės 
Gildys vienišą pamirštą sielą, 
Tarsi vėjas kemsynuos užtrukęs,
Tarsi rūkas ant mano blakstienų.

Neieškok pasiklydusių žodžių, 
Jie seniai jau namus šiuos paliko, 
Surinkau aš skausmingai ir godžiai
Tai, kas kelkraščiuos laiko to liko.
............
Išskaitysiu iš rašto beraidžio
Tavo žingsnius į mudviejų būtį, 
Viskas buvo trapu ir po laiko, 
Viskas buvo netikra truputį...
Vasara7

2017-02-13 15:55:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-02-14 14:51:56

Be galo subtilus, įtaigus kalbėjimas...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-02-14 11:10:27

Daininga ir lengva

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-02-13 23:48:03

pabaiga kaip gyvenime...labai tikra....           

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-02-13 23:01:32

Vienu ypu sussikaitė, gera ritmika.