Išskaitysiu iš rašto beraidžio
Savo būtį, kai laikas ištiško
Ant baltai pasipuošusių medžių
To snieguoto apkvaitusio miško.

Viltys, nerimas, ilgesio šukės 
Gildys vienišą pamirštą sielą, 
Tarsi vėjas kemsynuos užtrukęs,
Tarsi rūkas ant mano blakstienų.

Neieškok pasiklydusių žodžių, 
Jie seniai jau namus šiuos paliko, 
Surinkau aš skausmingai ir godžiai
Tai, kas kelkraščiuos laiko to liko.
............
Išskaitysiu iš rašto beraidžio
Tavo žingsnius į mudviejų būtį, 
Viskas buvo trapu ir po laiko, 
Viskas buvo netikra truputį...