Sapnuoji vasarą. Tačiau vasaris,
Tiksliau, patsai jo vidurys.
Vidurvasaris, bet ne žalias,
Baltais pūkais į žemę skris.
Baltais pūkais, tačiau ne pienių,
Nuplovė juos rudens liūtis.
Tik ant obels sušalęs vienas
Nukrist pamiršęs obuolys.
Šakose vyšnių supas sniegenos,
O uogas vasara sirpins.
Vasaris vienas. Tu toks vienišas
Blakstienom uždengi akis...
Bandai suprast, kodėl taip sopa
Ten už krūtinkaulio širdis.
Užkrauna metai naują lopą,
Tik ar sena gėla nurims.
---
Jei būtų vasara, aguonomis
Pakviestum meilę paskui eit.
Tačiau vasaris... Ir raudonos tik
Netikros širdys...
Kam jų reik?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2017-02-15 11:28:38
Gražu,patiko...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-14 00:05:39
žodis žodin, ką norėjau pasakyti, tad tik dar kartą reiškiu pagarbą...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-13 22:11:55
Ne veltui prieš kelias dienas rašiau po Jūsų eilėmis, kad lenkiu galvą prieš Jus.
Kadangi eilėraštis dedikuotas, tai faktiškai neturiu teisės kišti savo trigrašio, bet užsimerksiu ir parašysiu kai ką.
Skaitant Jūsų jausmingas eiles net sniegas pražysta gražiausiais žiedais.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-13 15:45:32
puikios eilės, labai labai gražu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-13 11:16:19
Eina sau... Bučkis, Jūrate. Dzin, kad vyras perskaitys, aš į žandą, bet stipriai :) Ačiū, liuksusinis darbas. Ne, tai dovana, tačiau kaip pats kūrinys, tai irgi labai geras. 10 iš 10, rimtai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-02-13 10:46:21
Taiklu ir gilu. Jūsų tekstai dainingi. Kai daug popierinių jausmų, gera žinoti, kad yra ir tikrų...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-02-13 10:14:24
jautru gražu.