Sapnuoji vasarą. Tačiau vasaris,
Tiksliau, patsai jo vidurys.
Vidurvasaris, bet ne žalias,
Baltais pūkais į žemę skris.
 
Baltais pūkais, tačiau ne pienių,
Nuplovė juos rudens liūtis.
Tik ant obels sušalęs vienas
Nukrist pamiršęs obuolys.
 
Šakose vyšnių supas sniegenos,
O uogas vasara sirpins.
Vasaris vienas. Tu toks vienišas
Blakstienom uždengi akis...
 
Bandai suprast, kodėl taip sopa
Ten už krūtinkaulio širdis.
Užkrauna metai naują lopą,
Tik ar sena gėla nurims.
---
Jei būtų vasara, aguonomis
Pakviestum meilę paskui eit.
Tačiau vasaris... Ir raudonos tik
Netikros širdys...
Kam jų reik?..