Man nieks tavęs jau nepakeis, akimirka šviesi,
tamsoj vilties akim sušvitus,
sutilpo dūžiai joj širdies visi,
ir pančiai nuo jausmų nukrito.
Ir baigės jau kelionė man ilga,
kai saulė į zenitą lipo,
kai ši akimirka man rodės amžina,
nuo skliauto paukščio sparno nuraškyta.
Ir rodės – ritasi per širdį man vilnis,
ir rodės – jūra ošė ir dainavo,
ir rodėsi – visatos slėpiniai pražys
tavom akim, svajone mano...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-12 21:58:37
Puikios eilės.
Labai nuoširdus džiaugsmas, likimui atidengus šviesiąją pusę.