Keliai keleliai veda
Į kryžkelę vis naują.
Sustojęs tu dairais
Tarsi artojas išvertęs
Vagą naują.
Ir vis eini į tolį,
Svaigina žemės kvapas,
Kol nepasieki molio.
Ir vėl į kryžkelę vis naują.
Kol saulė ne namolio.
Ir nematuoji kelio,
Jis tau atrodo ilgas.
Manai ęsąs karalius
Ir žingsnis rodos tvirtas.
Jis nuvingiuos per klonius,
Ant kryžkelės neliks laukimo kvapo,
Tik tuščias vėjas stūgaus,
Išpūtęs meilę kryžkelių verpetuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-10 20:19:50
labai taikli ir prasminga pabaiga
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-10 09:20:02
Meilė visada verčia rašyti eiles, suprantu. Todėl ir sakau, kad nereikia kartoti tų pačių žodžių; „naują“ ir „kryžkelė“. Ne tik todėl, kad galima rasti sinonimus ar kitais žodžiais išreikšti tą pačią mintį, tačiau dar ir kita prasme. Perkeltine :) Pamąstykit kodėl. :)