tarties šlamantys burtai
ar jauti medžių vėsą
kai per lūpas
istorija ranką ištiesia
kai per širdį
nurieda
traukiniai ir vagonai
veža saulę ir gieda
per krūtinę raudonai
ar junti
kaip tarmybėm
įsirango į genus
paslaptinga ramybė
naktimis susivėlus
ir ant priegalvio murkia
begalinė
lininė
sėda atilsio dulkėm
ant akių ir lentynų
glaudžias raidės
kaip smilgos
palei veidą ir kraują
taip labai pasiilgę
pakartok jas iš naujo
vos pakrutini lūpas
į ekstazę pakyla
gyvas degantis gausmas
per krūtinę
tėvynė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-09 22:37:33
Prasmingos eilės, gilios mintys...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-02-09 05:53:43
Gražu, sklandu, patriotiška
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-09 00:30:13
Ir aš netikiu. Beje, skaitau nuo pradžių ŽŽ ir stebiu patriotiškumo bangą - jau trečias ta tema :)