Mintimis išskaidrėju iš ūko,
Prisijoto pilkšvų debesų,
Jei pavasario vėjai paūkaus,
Prisišauks.
Atsiliepsiu: Esu!
Dar esu ir kiek būsiu, kas žino,
Sutartis nefiksuota kol kas.
Ryto vėjai nugairins beržynus
Ir darbų
Išmylėtas rankas.
Gaunam tiek, kiek kuris nusipelnom,
Gėrio grūdus sparnuočiai skaičiuos.
Tad paleskite, paukščiai, iš delno
Ir paskliskit
Akių žiburiuos.
O paskui lyg šešėliai naktiniai
Išbyrėkit
aušroj
paskutinėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-09 11:13:41
Įtaigu, miela skaityti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-09 00:25:36
Patiko. Ypač pabaiga :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-08 20:58:08
Tiesiog puikus
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-02-08 20:45:52
Mielas sonetas.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-08 14:16:54
Dar esu ir kiek būsiu, kas žino,
Sutartis nefiksuota kol kas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2017-02-08 13:50:07
mintimis išskaidrėju iš ūko
prisijoto pilkšvų debesų
o paskui lyg šešėliai naktiniai
Išbyrėsiu aušroj lig rudens....:)
kažkaip va taip perskaičiau