Mintimis išskaidrėju iš ūko,
Prisijoto pilkšvų debesų,
Jei pavasario vėjai paūkaus,
Prisišauks.
     Atsiliepsiu: Esu!
 
Dar esu ir kiek būsiu, kas žino,
Sutartis nefiksuota kol kas.
Ryto vėjai nugairins beržynus
Ir darbų
     Išmylėtas rankas.
 
Gaunam tiek, kiek kuris nusipelnom,
Gėrio grūdus sparnuočiai skaičiuos.
Tad paleskite, paukščiai, iš delno
Ir paskliskit
     Akių žiburiuos.
 
O paskui lyg šešėliai naktiniai
Išbyrėkit
     aušroj
          paskutinėj.