Tuščia širdim
          šaltuos namuos
Tave aš Viešpatie
           renkuos,
kaip uolą pamatams
        namų –
ir nors juose
           negyvenu,


Tau juos aukoju,
          nes žinau –
Tau viską viską
           grąžinau,
ką dovanojai man
          kadais,
jei neišsaugojau –
          atleisk…


Palaimink, Viešpatie,
          namus
ir negyvenančius
           ten mus
surink – iš naujo
          atstatyk
ir savo delnuose 
         laikyk, 

  
kad būtų čia
          Tavi Namai
ir Tu – uola – jų 
          pamatai,
ir vėl liepsnotų
         židiny 
Tava Dvasia –
           gyva ugnis,


 kuri mums teiktų
          šilumos
ir leistų vėl gyvent
           namuos
nauja viltim –
           viena širdim –
ir degt negestančia
            ugnim...