Tuščia širdim
Tuščia širdim
šaltuos namuos
Tave aš Viešpatie
renkuos,
kaip uolą pamatams
namų –
ir nors juose
negyvenu,
Tau juos aukoju,
nes žinau –
Tau viską viską
grąžinau,
ką dovanojai man
kadais,
jei neišsaugojau –
atleisk…
Palaimink, Viešpatie,
namus
ir negyvenančius
ten mus
surink – iš naujo
atstatyk
ir savo delnuose
laikyk,
kad būtų čia
Tavi Namai
ir Tu – uola – jų
pamatai,
ir vėl liepsnotų
židiny
Tava Dvasia –
gyva ugnis,
kuri mums teiktų
šilumos
ir leistų vėl gyvent
namuos
nauja viltim –
viena širdim –
ir degt negestančia
ugnim...