Geriu gyvenimą lyg saldų vyną,
gyvybės pilną eliksyrą,
jausmais aštriausiais pagardintą,
metų lentynose brandintą...
Ir vis dar troškulį jaučiu,
dar noriu eiti tuo keliu,
kurio lig šiolei niekas nepramynė...
Tik mano pėdos smigs į dosnią dirvą,
užsėtą patirties turtu,
kur dygsta ryškios atradimų gėlės
ir praradimų usnys be žiedų...
Tik mano rankos ars tą sodrią žemę...
yra dar laiko, dar yra jėgų,
užsėti ją rausvom vilties aguonom,
tikėjimu, lyg rugiagėlių tyru žydrumu...
Iš jų žiedų išspausiu savo vyną –
pripilsiu pilną taurę lig kraštų,
pakelsiu ją už lemtį dovanotą,
išgersiu į sveikatą jūs visų!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-06 19:07:52
puikaus skonio vynas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-06 17:53:15
Ačiū! Į Jūsų sveikatą!
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-02-06 13:09:41
Gražus bus aguonų laukas...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-02-06 10:42:56
Arba blaiviai blaivėti (pratęsiu kaip lietus mintį)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-06 08:30:47
Svarbu neišsiblaivyti :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-05 22:58:37
Gyvenimo troškulys su aistros prieskoniu. Gražu.