Į tave aš iš lėto nueisiu
Išdygsniuotu lyg šilkas keliu,
Dienos sirps, tarsi nokstantys vaisiai,
Tarsi ištartas žodis—myliu.
Išgalvoti herojai iš knygų,
Iš takų, pažymėtų klaidom,
Vėl tos mėlynos miglos išdygo,
Lyg sapnai išsapnuoti natom...
Nebeliko jau laiko prabilti,
Kol baugi vienišystė šalia,
Nebenoriu į debesis kilti,
Nesakei man to vieno – eime.
.........................
Išsopės dar rugpjūčiai pageltę,
Išsūpuos vėjas smilgas kelių,
Mes jau numirėm tūkstančius kartų,
Nesuspėję ištarti – myliu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-02-06 14:40:28
Nesuspėjam, vis ieškom tų, tobulų:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-06 08:40:01
Mýliu :( Aš taip pat esu kažkada prirašęs šūsnį eilių, kur rimas irgi antrame skiemenyje ir į ŽŽ sukėlęs. :( Ir dabar nei mest, nei palikt. Tarkim, kad tai – autorinis kirčiavimas. O eilės geros. Paprastos, bet iš širdies.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-06 00:13:24
Labai mielas eilius.
Dar yra laiko tiems neištartiems žodžiams, tai "eime" ir "myliu". Nereikia prarasti vilties.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-05 22:55:50
Gražiai ir jautriai... Ir tokia tiesa...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-05 19:06:40
paskutinės dvi eilutės tobulos...deja, ir teisingos.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-02-05 18:31:09
Tai jau taip būna. Ačiū.