Į tave aš iš lėto nueisiu
Išdygsniuotu lyg šilkas keliu, 
Dienos sirps, tarsi nokstantys vaisiai,
Tarsi ištartas žodis—myliu.

Išgalvoti herojai iš knygų, 
Iš takų, pažymėtų klaidom, 
Vėl tos mėlynos miglos išdygo, 
Lyg sapnai išsapnuoti natom...

Nebeliko jau laiko prabilti, 
Kol baugi vienišystė šalia, 
Nebenoriu į debesis kilti, 
Nesakei man to vieno – eime.
.........................

Išsopės dar rugpjūčiai pageltę,
Išsūpuos vėjas smilgas kelių, 
Mes jau numirėm tūkstančius kartų,
Nesuspėję ištarti – myliu...