Kaip viskas greit. Lyg būtum netikra:
Oazė dykumoj – laukinis sodas,
It žaibo iškrova – nutvilkė elektra,
Galbūt liūtis – ir pievos vėl rasotos.
Kiek visko daug. Ne tūrio debesų,
O jų švelnumo – nuskrendi kaip pūkas...
Ir noris šaukti: Viešpatie, esu
Aš tartum naujas baltas atvirukas.
Rašyk sava ranka – lai sakiniai
Bus be kablelių, be taškų, be datų.
Viršelis margaspalvis... Kaip seniai
Aš nemačiau savęs po šitiek metų.
Nors nebereikia...
..................................................................
Jau kita pradžia –
Pasaulis mūsų šitaip surėdytas:
Naktis ilgai tūnojo. Bet nakčia
Pakilo mėnuo jaunas ir nušvito...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-03 13:19:25
paprastos, bet tokios gražios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-03 13:06:28
Būna, kad žmogus gyveni monotoniškai ir net nepastebi, ar tau gera, ar nelabai. Tačiau kartais užtenka mažo įvykio, kuris, tarsi, sniego lavina beriedanti nuo kalno supurtytų ir pamatytum save kitoje šviesoje.
Nuostabios eilės.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-02-03 12:55:00
Nesvarbu - dieną naktį, svarbu - nušvito...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-03 11:09:34
Ir vis dėlto tai žodžiai, kuriuos norisi skaityti ir skaityti, grožėtis poetine raiška, minties lakumu, vientisumu.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-03 09:30:47
padvelkė gaivia naujos pradžios viltimi...
,, Kaip seniai
Aš nemačiau savęs po šitiek metų.,, o juk tikrai būna, kad gyveni tarsi praradęs save...ir net nežinai, ar geriau sugrįžti, o gal neverta.... įspūdinagas
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-03 00:06:10
Pabaiga iškalbinga.
O šiaip patiko naujas baltas atvirukas ir siūlymas rašyt sava ranka ;)