Kaip viskas greit. Lyg būtum netikra:
Oazė dykumoj – laukinis sodas,
It žaibo iškrova – nutvilkė elektra,
Galbūt liūtis – ir pievos vėl rasotos.
 
Kiek visko daug. Ne tūrio debesų,
O jų švelnumo – nuskrendi kaip pūkas...
Ir noris šaukti: Viešpatie, esu
Aš tartum naujas baltas atvirukas.
 
Rašyk sava ranka – lai sakiniai
Bus be kablelių, be taškų, be datų.
Viršelis margaspalvis... Kaip seniai
Aš nemačiau savęs po šitiek metų.
 
Nors nebereikia...
..................................................................
 
Jau kita pradžia –
Pasaulis mūsų šitaip surėdytas:
Naktis ilgai tūnojo. Bet nakčia
Pakilo mėnuo jaunas ir nušvito...