kurk mane
tarsi ugnį
švytėjimą 
žalią

žiesk mane
savo lūpom
žvilgsniu
ir žodžiais

ausk mane
tarsi korį
akim
prie žemės

kad užpildytum
muzika
paukščiais
ir sodais

kad many pasodintum
rankas
iki rytmečių
saugančias miegančius

kad manim
išgiedotum
maldas
už paliekančius

kad pravėrusi lūpas
tave tarsi žodį suspausčiau
ir per gomurį sunkiantis
žalią gyvenimą jausčiau