Žiema, sniegas, tu šalia
tarsi nebūtyje – aplinkui pilka –
neparklupdė laiko galia –
nepaliaujamai lydi metų seka...
Vieni nueina, nulydi juos,
atėjusius pasitinki su džiaugsmo
ar liūdesio banga – metai palieka
žymes sieloje, veide – deja,
jautiesi esanti būtybė menka...
<>
Kažkodėl – nesiilgi praeities
ir tai kas pasiliko joje –
buvo likimo duotybė:
spindulėlis susapnuotos vilties –
vaikiškas naivumas ar silpnybė?..
Norėjai pakilti su paukščių būriu ir
skrieti ten už horizonto,
kur neaprėpiama erdvė,
kur niekas nemato tavo liūdesio,
širdyje kylančių jausmų –
norėjai regėti plytinčią žemę,
miškus apjuostus upių vingiais –
skrieti tol, kol išnyktum nežinomybėje...
Deja, svajonių sapnai staiga baigės –
kritai tarsi Ikaras ant šio mažo lopinėlio
šalia skruzdės, nešančios mažą šapelį –
prisijungusi, palaikei draugiją...
..........................................
Skruzdės miega žiemos miegu ramiu –
tu blaškaisi likimo dovanotoje būtyje –
net žiema pagailėjo saulėje švytinčio sniego:
pilkas dangus, pilki medžiai – tarp jų klaidžioji
su niūriomis mintimis neaiškia žemės paklote...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-02 10:09:12
Pamąstymai tinkantys beveik visiems. Taiklios įžvalgos.
Jaunystėje esame maksimalistai, pasiruošę nuversti kalnus. Tačiau gyvenimas pateikia visai ką kitą, pasirodo, kad iš tų kalnų belieka tik duobė ir nėra ką versti.
Deja, svajonių sapnai staiga baigės –
kritai tarsi Ikaras ant šio mažo lopinėlio
šalia skruzdės, nešančios mažą šapelį –
prisijungusi, palaikei draugiją...
Geras pastebėjimas.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2017-02-01 20:06:59
Taip jau taip, ir nėra kaip nusimesti naštos.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-01 12:00:02
Būtiškosios įžvalgos, gyvenimu keliaujančios mintys, tragiką regintis žvilgsnis...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-31 21:09:53
labai įdomūs ir prasmingi pamąstymai