Santrauka:
Nebūk abejingas ir TU, nes mūsų pasaulyje yra milijonai vaikų, kurie kenčia fizinį ir psichologinį smurtą.
Jei sutiksi tokį vaiką – nepagailėk nors vieno šilto žodžio, svajonių saujos, tikro pažado šypsenos kupinos vilties.
Išlanksčiau iš popieriaus aš jam paukštelį. Tokį mažą ir baltą, kaip jis, kad skristų jis aukštai, aukštai...
Dedikuoju visiems iš savo vaikystės prisiminimų.
Manau, kad pabaiga nusipelnė kitokio likimo.
Tačiau kaip parodyti, kad niekas,
skonis, kvapas ar dangaus spalva
niekada nebuvo tokie aiškūs ir aštrūs tik tada,
kai jai priklausiau.
Nežinau, kaip tai išreikšti,
kada paskutinį kartą jaučiausi saugus,
būtent tada būdamas su kažkuo pavojingu.
Nepaisant to pagaunu save mąstantį apie ją.
Ir norintį vėl pajusti vėją.
Tai – slaptas troškimas kaip ir daina,
kurios negaliu nustoti niūniavęs,
ar meilė kažkam, ko niekada neturėsiu.
Nesvarbu, kaip ji sužalojo mano gyvenimą,
kiek daug trūkumų ji turi, žinau,
kad mano mama mane myli...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-30 23:51:01
Žinoma, kad mama Jus myli. Jokia globa negali atstoti motinos instinkto.