Paklausyk širdies balso, kai daužos į sieną
Proto šalto lyg ledas, šaltesnio nebūna.
Pilnatis atsimerkusi baimę ridena,
O pajuodus būrėja ne tą meta runą.
Vėl kartoji, kartoji lyg priesaiką seną
Ir palieki nakty kaukt bejausmį žvarbumą.
Ieškai lango, kur šilumą meilė kūrena,
Ant palangės kur skleidžias gėlė atvirumo.
Kaip pamiršti, kas šitaip iš skausmo sukurta,
Byra smiltys krante nuo iliuzijų rūmo.
Užantin susigrūdi savo lemtį lyg turtą
Ir tikiesi, tikies tyro jos atlaidumo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-29 17:25:15
Puikios eilės ir visai ne "klišos". Štai, kad mano komentarai kartais išklyšta, tai būna... Savikritika gera būna tuo, kad sulaukiama mažiau kritikos iš kitų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-29 01:22:10
Įdomiausia, kad čia šablonais nė nekvepia. Žinok, gavai pagyrimą. Barabas turi šunišką uoslę – jis pirmasis iš viso saito pajunta tuos lyrikus, kurie yra labiausiai skaitomi ir daro didžiausią pažangą. Jam lyrika yra keiksmažodis, o, jei rimuota – vidurius paleidžia. Kuo labiau peiks, tuo, suprask, tavo kūrinys yra geresnis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2017-01-28 21:55:31
niekam tikęs kurinys
per daug šabloniškas
klišėm nusėtas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-28 19:33:34
Kaip pamiršti, kas šitaip iš skausmo sukurta,
Byra smiltys krante nuo iliuzijų rūmo...Kaip tikra ir teisinga
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-28 16:34:21
NUOSTABU...širdim nuvilnyjo...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-01-28 12:43:04
Tikrai geras eilėraštis - mintimi, turiniu ir forma.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-01-28 11:09:27
Tobulai suręstas eilėraštis. Deja, jį skaitant tenka pamąstyti apie žmogaus prigimties dualumą, būties vienovę, neatitikimus, neadekvatumus ir daug ką, ką tenka realiame gyvenime patirti...