Paklausyk širdies balso, kai daužos į sieną
Proto šalto lyg ledas, šaltesnio nebūna.
Pilnatis atsimerkusi baimę ridena,
O pajuodus būrėja ne tą meta runą.
 
Vėl kartoji, kartoji lyg priesaiką seną
Ir palieki nakty kaukt bejausmį žvarbumą.
Ieškai lango, kur šilumą meilė kūrena,
Ant palangės kur skleidžias gėlė atvirumo.
 
Kaip pamiršti, kas šitaip iš skausmo sukurta,
Byra smiltys krante nuo iliuzijų rūmo.
Užantin susigrūdi savo lemtį lyg turtą
Ir tikiesi, tikies tyro jos atlaidumo...