Nepalik manęs, o vizija šviesi,
nepalik, akimirka, tamsoj sušvitus,
virpa baltas paukštis debesy
ir žvaigždė į ežerą įkritus.
Tu šiam mirksny amžinas esi,
ašara tyra per skruostą ritas,
ir it paukštis trupinius lesi,
kai tavos akys sušvinta rytas.
Dar pabūk, akimirka trumpa,
aš nespėjau žodžio pasakyti,
plyšo šukėmis aštriom tyla,
tartum sakramentas sudraskytas.
Bus naktis ir bus diena kita,
tik nebus man tokio mirksnio kito.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-28 04:49:13
Tikrai gražu
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-27 17:25:58
puikus jūsų mirksnis, gyvas, jausmingas, išraiškingas...puikios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-27 13:34:11
Labai gražus sonetas.