Nepalik manęs, o vizija šviesi,
nepalik, akimirka, tamsoj sušvitus,
virpa baltas paukštis debesy
ir žvaigždė į ežerą įkritus.

Tu šiam mirksny amžinas esi,
ašara tyra per skruostą ritas,
ir it paukštis trupinius lesi,
kai tavos akys sušvinta rytas.

Dar pabūk, akimirka trumpa,
aš nespėjau žodžio pasakyti,
plyšo šukėmis aštriom tyla,
tartum sakramentas sudraskytas.

Bus naktis ir bus diena kita,
tik nebus man tokio mirksnio kito.